nušmiaukšti

nušmiaũkšti, -čia, nùšmiaukštė tr. 1. nutašyti, nusmailinti: Nùšmiaukščiau šmotą baslių vakar, t. y. nutašiau J. Tavo votkotys suvisu nenašus – par daug nùšmiaukštas Užv. Votkotis nūsmailus arba nušmiaukštas Krkl. Nū̃šmiaukštė paišiuką, negaliu parašyti, lūžta DūnŽ. | Eglaitė kamiene stora ir į viršūnę nušmiaukšta, t. y. susmailinta rš. 2. prk. nugyventi, nuskurdinti: Nūšmiaukštà buta, vieta Lk. | refl.: Nūsišmiaukštęs yr, nūsigyvenęs Lk. \ šmiaukšti; nušmiaukšti